- šnopas
- šnõpas sm. sing. col. (2) NdŽ 1. Dl, Rm žr. šnopai: Bekertant medžius, prisdarė šnõpo didžiausia krūva Dkk. Kur tau bus gero mėšlo – šnopù gyvuliam pakratai Kvr. Nu ale šitam miškely visokio ir šnopo (kreivų, netikusių medžių) auga Pn. ^ Vaikų pas juos kaip šnopo (labai daug) An. Šnõpo daug, o gero daikto nėra Ukm. 2. prk. daugybė kokios nors smulkmės: Kur tik yra vaikų – šnõpo, te ir smirdi kiekvienoj gryčioj Pg.
Dictionary of the Lithuanian Language.